LKL čempionato pabaigtuvių šventėje „Šiaulių" treneris Antanas Sireika nedžiūgavo ir nesidalijo prisiminimais. Pirmą kartą trečiąją LKL vietą iškovojusios komandas treneris apie kažką mąstė sėdėdamas atokiau nuo įsilinksminusių pobūvio dalyvių. „Treneri, jums nelinksma?" Klausimas A.Sireiką užklupo netikėtai: „Smagu, — patikino. — Atrodo, visai neseniai su komanda džiaugiausi trečiąja vieta, o dabar nerimauju: ką reikės daryti, jei „Šiauliai" dalyvaus Suprolygoje".
Po sezono pabaigtuvių A.Sireiką tik retkarčiais užklupdavo galvos skausmas dėl to, ką reikės daryti, jei Šiaulių komanda dalyvaus elitinėse žemyno krepšinio varžybose Suprolygoje, pamažu virsta migrena. Tiesa, „Šiaulių“ klubo vadovai dar nepriėmė galutinio sprendimo, ar pasinaudos iškovota teise deleguoti ekipą į Suprolygą. Taip pat jie nė karto kategoriškai nepasakė. jog varžybose nedalyvaus. Juolab, kad entuziazmą išbandyti jėgas su stipriausiomis Europos komandomis palaiko ir ekipos aistruoliai, ir miesto valdžia. Birželio 26-ąją A.Sireika drauge su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine pradės rengtis Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms. „Šiaulių“ treneris neslepia, jog nerimauja ir dėl to: „Kas tada dirbs su Suprolygoje dalyvausiančia komanda? Neįsivaizduoju“.
-Treneri, krepšinio sezonas nesenai baigėsi, tačiau atostogauti neketinate, nes jau galvojate apie ateitį. Kaip rengiatės naujam sezonui ir dalyvavimui Suprolygoje?
- Įprastai. Kol kas tik žvalgomės naujų žaidėjų, o dirbame su tais pačiais krepšininkais, kurie iškovojo trečiąją LKL vietą. Jeigu žaisime Suprolygoje, reikės naujų žaidėjų, todėl kažko komandoje neliks. O kol kas treniruojamės kaip paprastai.
- Sakote, kad kol kas tik žvalgotės. Turint galvoje, kad netrukus kaip trenerio asistentas pradėsite darbuotis šalies rinktinėje, ar ne per didelė prabanga aukoti laiką žvalgybai, jei Suprolygoje dalyvausiančią komandą suburti ir pradėti rengtis naujam sezonui reikia kuo greičiau?
- Ne aš vienas dirbu su komanda. Žvalgyba kol kas tik teorinė, net negaliu konkrečiai pasakyti, kuriais žaidėjais domimės, nei kokios bus klubo finansinės galimybės. Kol kas nesistengiame kažką konkretaus daryti, nes dar yra daug neaiškumų. Pirmiausia, dar neaišku ar Šiauliuose iš tiesų bus pastatyta FIBA reikalavimus atitinkanti salė, be to, dar tiksliai nežinome, ar tikrai žaisime Suprolygoje. Labai norime žaisti, komandą entuziastingai palaiko ir miesto valdžia, ir žmonės. Jie klausinėja, džiaugiasi iškovota teise.
- O kaip jūs - entuziastingai ar ramiai - sutikote žinią, kad „Šiauliai" turi galimybę išmėginti jėgas su stipriausiomis žemyno komandomis?
- Mane tai baugina. Iškovojome trečiąją LKL vietą - buvo smagu. Vėliau prasidėjo euforija dėl to, jog „Šiauliai" dalyvaus Suprolygoje. Iš pradžių maniau, kad tai nerimta, paaiškėjo - rimta. Aš dėl to ne tiek džiaugiuosi kiek nerimauju.
- Dėl ko?
- Dėl komandai reikalingų žaidėjų ir apskritai dėl visko. Juk tai - didžiulė pakopa gyvenime. Kai pirmą kartą dalyvavome R.Koračo taurės turnyre, taip pat buvo neramu, paskui pripratome. Labai neišgyvendavome dėl to, su kokiomis komandomis reikės žaisti. „Šiauliuose" buvo susiformavusi nuostata, kad veidu į purvą vis vien nekrisime. O dabar naujas įvykis - Suprolyga. Būdavau rinktinėje, matydavau, kaip Jonas Kazlauskas išgyvena dėl „Žalgirio", kiek laiko praleidžia prie telefono, kiek mąsto. Žmogus negalėjo atsipūsti, vis svarstydavo, ką daryti.
- Gal kalbėjotės su J.Kazlausku apie Suprolygą, „Šiaulių" galimybes šiose varžybose, jų užkulisius?
- Dar ne. Buvau sutikęs Algirdą Brazį („Žalgirio" trenerio asistentas. - Red.), jis sakė, kad Jonas labai išgyvena dėl „Žalgirio" nesėkmių, kremtasi. Pasibaigus sezonui net Brazys jo nebuvo sutikęs.
- Per įvairias Lietuvos rinktinės varžybas ne kartą stovėjote už J.Kazlausko nugaros. Praėjusią vasarą dalyvavote ir Europos čempionate Prancūzijoje. Galima sakyti, kad jau ragavote aukšto lygio varžybų. Ar jos labai skiriasi nuo tų, kuriose iki šiol dalyvavo „Šiauliai"?
- Pirmas įspūdis buvo, kad skiriasi kaip diena nuo nakties. Atrodė, užsienyje - geriausi Europos žaidėjai. Bet kai pradėjome žaisti R.Koračo taurės turnyre, nurimau. Dabar nebesiblaškau kaip anksčiau. Ramybės dėl dalyvavimo svarbiose varžybose man pridėjo ir Viniaus „Lietuvos rytas", jo žaidimas. Pavyzdžiui, kai R.Saportos taurės turnyre „Lietuvos rytas" žaidė su Bolonijos „Kinder", visur buvo išpūstas burbulas, kad į Vilnių atvažiuoja Italijos klubo milijonieriai, nepalyginamai geresni už Ramūną Šiškauską ar Andrių Giedraitį. Tačiau jie aikštėje niekuo nesiskyrė nuo tų milijonierių. Ir nedaug trūko, kad „Lietuvos rytas" būtų nugalėjęs „Kinder". Vilniaus komanda parodė, kad didelio skirtumo tarp milijonierių ir paprastų mūsų vyrukų nėra.
- Sakote, kad nėra didelio skirtumo, tačiau kažkoks skirtumas vis dėlto egzistuoja?
- Pagrindinė mūsų žaidėjų bėda ta, kad neaišku, kaip kurią dieną jie sužais. Malonu, gražu, kai sužaidžia gerai, bet kitą kartą jie gali būti nepastebimi. O Europos, NBA profesionalams nebūna „juodų dienų", kad geras žaidėjas neįmestų nė taško. Jis savo darbą padaro - ar jam sunkios rungtynės, ar lengvesnės, jis visada patikimas. „Šiaulių" krepšininkai ne kartą palūžo ir pralaimėjo triuškinamu skirtumu, nors aukšto lygio žaidėjų meistriškumas itin nesiskiria. Profesionalų patikimumas bet kuriose varžybose ir yra svarbiausia. Neblogai atrodantis mūsų žaidėjas gali per kurias nors rungtynes „sudegti", o aukšto lygio žaidėjas visada sužais, gal ir ne geriausias rungtynes, bet niekada nebus nepastebėtas. Gal jis žais vidutiniškai, bet ir tada komandai bus didelė parama.
- Minėjote, jog po sezono komandoje liko visi trečiąją LKL vietą iškovoję žaidėjai. Tikriausiai galima teigti, jog ir kitą sezoną „Šiauliai" išlaikys branduolj?
- Buvau net nustebęs. kad komandoje liko visi 10 žaidėjų, o prie jų dar prisidėjo jaunimas. Maniau, jog po sezono ateis padirbėti individualiai kokie 6 ar 7 žmonės. 0 dabar ateina 15-16, visi nori būti ekipoje, kuri žais Suprolygoje. Suprantama, juk tai - neeilinis įvykis, kiekvienas nori pakliūti i tokią komandą.
- Iš jūsų žodžių galima spręsti, kad vis dėlto norite kažką keisti.
- Ne. Naujos komandos nesurinksi. Branduolys liks. Ekipą, lipdysime iš tų žaidėjų, kuriuos turime.
- Kaip įsivaizduojate Suprolygos šturmą su tais krepšininkais. Juk nemažai jų „Šiaulius" atėjo iš LKAL?
- Negaliu pasakyti, nes jie įsižeis. Geriau pasakysiu neutraliai: mano nuomone, komandoje reikia keisti kokius keturis žaidėjus. Bent keturis. Jei galimybės leistų, gal ir daugiau. Kuriuos - nenoriu vardyti.
- Ar kitą sezoną keisis „Šiaulių" žaidimo modelis?
- Be abejo, kažkiek keisis. Jis kinta kasmet. Juk nebūna taip, kad komanda kovinga, gerai ginasi ir to užtenka. Geros savybės tegul lieka, bet yra ir blogų dalykų. Reikia daug ką keisti. Man dabar net sunku normaliai gyventi, pagalvojus, ką reikės daryti, kad mūsų Suprolygoje netryptų kas nori. Pirmiausia man pačiam reikia permąstyti, ką reikia keisti, ką daryti. Svarbiausia, kad komandoje liktų dvasia.
- Jūs laikomas gynybos šalininku - „Šiauliai" visuomet geriau ginasi nei puola. Galbūt dabar orientuositės į puolimą kaip, pavyzdžiui, kitos dvi Suprolygoje dalyvausiančios komandos „Lietuvos rytas" ir „Žalgiris"?
- Nesiorientuoju vien gynybą, esu nuosaikus žmogus. Tačiau manau, kad, kiekvieną kartą siekiant pergalės, pirmiausia reikia gerai gintis. Tai matyti. Gal per mažai dirbame tobulindami puolimą? Visąlaik būname tarp pirmaujančių pagal gynybą, vadinasi, bent vienas dalykas komandoje neblogai atliekamas. Puolimui reikėtų skirti gal ne visą dėmesį, bet reikėtų jį kiek patobulinti. O gera gynyba nė vienai komandai nekliudė.
- Bet kuriuo atveju „Šiauliams" reikės pastiprinimo, kur ieškote naujų žaidėjų?
- Kol kas nesidairome į juodaodžius. Ieškome. Ne tik Lietuvoje, bet lietuvių.
- Kas priima galutinį sprendimą renkantis žaidėjus?
- Iki šiol aš. Sakydavau, jog būtų gerai, kad šitas žaidėjas būtų komandoje. Nepamenu atvejo, kad vadovai tam būtų prieštaravę. Maždaug įsivaizduoju klubo galimybes, kokį atlyginimą žaidėjui galima pasiūlyti. Būna, kad žaidėjas nori gauti truputį daugiau, nei valdžia įsivaizduoja galinti mokėti, bet pasakai, jog jis reikalingas, ir niekas neprieštarauja.
- Kokio principo laikotės: ar užtenka tik dalyvauti Suprolygoje, ar būtinai reikia laimėti?
- Jeigu nė vienerių iš 10 rungtynių nelaimėsi, bus blogai. Pretenduoti i finalo ketvertą irgi būtų pernelyg drąsu. Tačiau reikia kažkiek laimėti. Dabar sirgaliai nusiteikę entuziastingai, bet jeigu nieko nelaimėsime, vien gražus žaidimas neilgai laikys tą entuziazmą. Tiek žiūrovų, tiek vadovų.
- Po sezono iš komandos nepasitraukė nė vienas žaidėjas - visi nori dalyvauti Suprolygoje. Kaip manote, ar jie bent įsivaizduoja, į kokią mėsmalę lenda?
- Nedaug laiko praėjo. Galbūt jie ir neįsivaizduoja. Gal pamąsto, patrauko pečiais, pasišypso: ką daryti? Pusiau juokais, pusiau rimtai. Viską realiai įvertinti jiems paprasčiausiai nebuvo laiko arba jie dar netiki, kad „Šiauliai“ dalyvaus Suprolygoje.
- Netrukus pradėsite su Lietuvos rinktine rengtis Sidnėjaus olimpiadai. Kas tuomet dirbs su „Šiauliais"?
- Tai man yra didžiausias galvos skausmas. Ir net neturiu konkrečių minčių. Pagalvoju vienaip, kitaip. Pavyzdžiui, gal pradėti anksčiau rengtis sezonui ir viską padaryti iš anksto.
- Iki pradėdamas dirbti su rinktine, tikitės suburti Suprolygoje dalyvausiančią komandą?
- Manau, taip greitai nepavyks - būtų per daug idealu. Tačiau jei gyvenimas diktuoja tokias sąlygas, prie jų reikia taikytis. Kol su rinktine būsime Lietuvoje, per pertraukas dirbsiu ir su „Šiauliais". Juk svarbiausias darbas rinktinėje prasidės rugpjūtį, tad iki tol tikiuosi rasti laiko ir „Šiauliams".
- Būsite tarp rinktinės ir „Šiaulių“?
- Toks gyvenimas. Ne tarp rinktinės ir „Šiaulių", bet reikės dirbti dvigubą darbą.
2000-05-30
"Lietuvos ryto" priedas "Krepšinis"